įsegti

įsègti, į̃sega, į̃segė 1. tr. K, DŽ¹ segant įkabinti, įtvirtinti: Plaukiukai palaidi, dvi kukardikės į̃segtos Nmk. Pamergys į̃segė pajauniui švarko ąselėn rūtų šakelę Š. Jutryną į̃segė, su raktais nerakino Jdr. Įsegti reik dantis į šėrę kalvaratuo – parsiverpę dantys papjauna siūlą Šts. Kad ir kokie tie parodymai būtų – aš juos įsegsiu į bylą K.Saj. Poduškelė adatai įsegti I. Sesute gražuole!.. Kad galvą kaišysi, įsek tu rūtelę! Mair. O kai uždėsi tymo balnelį, įsek aukso kilpeles LTR(Plv). Įkabink (įsek) ąseles ing kabes BB2Moz26,11. | Pirmas pabrolys maldaknygę in skarukę, in nosinukę iñsega (įvynioja) Alv. | prk.: Litvomano vardas įsegamas tiems inteligentams todėl, kad jie neapkenčią kitų luomų inteligentų Pt. | refl. tr. K: Žyginę kukardą nešiojaus įsisẽgęs Vvr. Merga įsìsegė puikią špilgą į plaukus J. 2. tr. kalant įtvirtinti, įkalti: Kiaulėms selę reik dirbti – reik šonus įsègti Krg. 3. refl. įsitverti, įsikibti: Vaikas insisẽgęs in motinos sijoną ir sekioja visur Mrj. Antanėlis iš karto paleido mane. Įsisegė į Lauryną abiem rankom J.Balt. Ji lig dvidešimt metų vis būdavo įsisẽgusi į motinos pasamonus Nm. | prk.: Ji įsisẽgusi dirba – nė neatsikvepia Rs. Nėra ginklo prieš jos (mirties) nagus: kožną seka įsisegus TS1900,6-7. 4. refl. įsisiurbti, įsikabinti: Kai šienuodavom, tai įsisègdavo dažnai erkės Slm. Ale kad insìsegta žąsiuko pilvan kumedėlės (siurbėlės), tai nė ištraukt Ds. Vėžys įsìsegė į pirštą DŽ. Žąsinas insìsegė andarokan, ir neatsiginu Šmn. Įsisegė kaip dėlė LTR. Įsìsegė kaip erkė J. 5. intr. įkąsti, įgelti: Į̃segė mun bitis, patino ranka Pvn. Man viena bitė jau į̃segė į kaktą Lnkv. Bitė kap iñsegė, tai neturi kur dėtis Vrnv. Jei gyvatė į̃sega, reik išpjaut Skdv. Reiks pasiundyt šunį: kai įsègs, tai daugiau nebesivalkiosi po lauką PnmR. Šuva jam gerai iñsegė, net kraujai nuej[o] Vrnv. Šuva į̃segė pakinklin Š. | refl.: Ėmiau iš pašalio malkas, ir insìsegė rankon vapsva Ds. Cakt – ir įsìsegė bitis į kaktą Krš. 6. tr. prk. įvaryti šaunant, įšauti: Senis įsegė man kulką į blauzdą J.Avyž. Merginėk tik, merginėk – insègs tau druskos uodegon, tada pašokinėsi! Trgn. | Senis įsegė (įdūrė, įbedė) akis į mane rš. 7. intr. Lnkv, Vdžg, Akm įkirsti, suduoti, įkrėsti: Ka krioka [vaikas], į̃segu į užpakalį Slnt. Aš tau įsègsiu į kaktą, ka tu daugiau nebnorėsi Skd. Karalius prisakė gultis ant stalelio, ir tarnai jam įsegė 50 rykščių į antrą galą BsPII30. ║ tr. mušant padaryti: Da ir aš iñsegiau jam kelias mėlynes Užp. 8. intr. šnek. paskirti (bausmę): Jis buvo vyras padorus, tik jam labai nesisekė. Jam dvidešimt ir penkerius kažkaip netyčia įsegė rš. Vienam kap iñsegė ažu mažiuką berželį, ką pavogė! Arm.

◊ į káilį įsègti suduoti, sušerti: Įsegs tau į kailį LzP.

į šìrdį įsisègti įsiminti, įstrigti: Tas jo pasakymas man in šìrdį įsìsegė Prn.

į úodegą įsisègti sekioti: Vaikas nė kiek nenori vienas pabūti, visą dieną įsisẽgęs į úodegą Jnš.

kaĩp įsisẽgęs įkandin, neatstodamas (eina): Eik įkandin kaĩp įsisẽgęs J.

žìburį (žiùburį) įsègti nubausti, norint perspėti, paakinti: Dievas čia žiùburį į̃segė! Krš.

\ segti; antsegti; apsegti; atsegti; įsegti; išsegti; nusegti; panusegti; pasegti; persegti; piesegti; prasegti; prisegti; razsisegti; susegti; užsegti